Pauliuko šeimos klinika
Rūpinimasis iš širdies
 
 
2018 lapkričio 19 d.
Pradžia  |  Į pradžią  |  Tinklapio struktūra
Klinikos darbo grafikas


P. - 8.00 - 19.00
A. - 8.00 - 19.00
T. - 8.00 - 19.00
K. - 8.00 - 19.00
P. - 8.00 - 19.00
Š. - 8.30 - 13.00
Š.Vasaros sezonu- Nedirbame
S. - Nedirbame
Klinikos adresas

Stoties g. 49

LT-35105 Panevėžys
GPS koordinatės: N55.74412
E24.35500

Registratūros telefonai:

Teo tinkle 
Tel.:+370 45 460230
Fax.:+370 45 508222
Bitės tinkle
+370 699 20039

Dėl kraujagyslių chirurgo
Mob.: +370 699 20039
Mob.: +370 699 81010
 
UAB "R.V.L."
Odontologų registratūra
Tel.: +370 45 508064
 
 
 
 
 
 
 
Šiandien
 : 
316
Šią savaitę
 : 
6213
Šį mėnesį
 : 
23935
Iš viso
 : 
3077401
Straipsniai
Įžanga
 
Šiuos straipsnelius parašiau tam, kad patys ligoniai galėtų pasiskaityti populiariai ir jiems suprantamai apie kraujagyslių ligas, jų simptomus, diagnostiką ir gydymą. Tam, kad neužleisti ligos ir laiku kreiptis pas gydytoją, pats ligonis turi šiek tiek nusimanyti apie ligas ir jų sukeliamus simptomus, nes yra ligų, kaip pavyzdžiui insultas, kai jis įvyksta jau nieko nebegalima pakeisti: smegenys, ar jų dalis, jau būna žuvę, o ir arterija jas maitinusi būna nepataisomai užakusi. Todėl manyčiau, kad pravartu būtų perskaityti šiuos straipsnelius ne tik ligoniams, bet ir gydytojams, kurių žinios kraujagyslių chirurgijos srityje nėra pakankamos. Ateityje, atrasdamas laisvą valandėlę, aš vis papildysiu šį skyrelį naujais straipsniais. Be to įdėsiu ir straipsnių skirtų gydytojams, tame tarpe ir kraujagyslių chirurgams.
 
Povilas Pauliukas
 

Visus profesoriaus Povilo Pauliuko straipsnius galite skaityti internete adresu: http://www.slideshare.net/povilas1

Straipsnį apie smegenų kraujotakos nepakankamumo priežastis, simptomus, diagnostiką ir chirurginį gydymą galite skaityti internete paspaudę šiąnuorodą:  http://www.slideshare.net/povilas1/cfakepathsmegen-kraujotakos-nepakankamumas

 
POPULIARIŲ STRAIPSNIŲ TEMOS:
 
1. Kraujagyslių ligos
2. Arterijų ligos: kada kreiptis į kraujagyslių chirurgą
3. Smegenų insultas ir kaip jo išvengti
4. Gresiančio insulto požymiai: arba kada reikia kreiptis pas kraujagyslių chirurgą
5. Venų ligos
6. Ultragarsiniai kraujotakos tyrimai
7. Galvos svaigimas
 
 
 
MEDICININIAI STRAIPSNIAI:
 
Norint atsisiųsti reikia turėti asmeniniame kompiuteryje programą ADOBE READER www.adobe.com
 
1. Išeminis smegenų insultas (smegenų infarktas): kaip jo išvengti ir kaip su juo kovoti, jeigu jis įvyko. Atsisiųsti PDF bylą.
 
2. Smegenų kraujotakos nepakankamumas: simptomatika, diagnostika ir chirurginis gydymas. Atsisiųsti PDF bylą.
 
3. Krūtinės angos sindromas. Atsisiųsti PDF bylą.
 

4. Цереброваскулярная (вертеборбазилярная) недостаточность: причины, симптомы, диагностика и хирургическое лечение. Скачат PDF фаил


5. Синдромы верхней апертуры грудной клетки и апертуры шеи: их причины, симптомы, диагностика и хирургическое лечение.  Скачат PDF фаил

 
6. Skyrius iš knygos "CHIRURGIE DE L' ARTERE VERTEBRALE", išleistos Paryžiuje 2001 m. ir išverstas į anglų kalbą "Loops, Kinks and Anomalies of Vertebral Arteries". Atsisiųsti PDF bylą.
 
7. Poraktinės arterijos sužalojimai lūžus raktikauliui. Atsisiųsti PDF bylą.
 
8. Ekstrakranijinių vidinių miego arterijų aneurizmų chirurginis gydymas: taktika, technika ir rezultatai. Atsisiųsti PDF bylą.
 
9. Sėkmingas plyšusios torakoabdominalinės aortos aneurizmos protezavimas. Atsisiųsti PDF bylą.
 
10. Chirurgiškai išgydyto akiduobės kraujagyslinio auglio (kaverninės hemangiomos) klinikinis atvejis. Atsisiųsti PDF bylą.
 
11. Įgimta aortos lanko šakų anomalija: sėkmingai chirurgiškai išgydyta reta smegenų kraujotakos nepakankamumo priežastis. Atsisiųsti PDF bylą.
 
12. Sėkmingai išgydytas retas kraujagyslinės malformacijos (arterio-veninių fistulių) ir hemangioendoteliomos kombinuotas atvejis (patologinis šlaunikaulio lūžimas). Atsisiųsti PDF bylą.
 
13. Lėtinės žarnyno išemijos chirurginis gydymas. Atsisiųsti PDF bylą.
 
14. Chirurginė technika priėjimui prie kaukolės pamato. Atsisiųsti PDF bylą.
 
15. Surgical approach to the distal extracranial internal carotid artery at the base of the skull. Atsisiųsti PDF bylą.
 
16. Chirurgiškai išgydytas retas klajoklio nervo neurilemomos atvejis. Atsisiųsti PDF bylą.
 
17. The right aortic arch with mirror-image branching of brachiocephalic arteries and aplasia of the left brachiocephalic trunk: surgically cured rare cause of cerebrovascular insufficiency. Atsisiųsti PDF bylą.
 
18.Dešinysis aortos lankas su veidrodiniu brachiocefalinių arterijų atsišakojimu, kairiojo truncus brachiocephalicus aplazija: chirurgiškai išgydyta reta smegenų kraujotakos nepakankamumo priežastis. Atsisiųsti PDF bylą.
 
 
 
 
POPULIARŪS STRAIPSNIAI:
 
1. Kraujagyslių ligos
 
    
Kraujagysles grubiai  galima suskirstyti į tris rūšis: arterijas, venas ir jas jungiančius kapiliarus. Arterijomis kraujas iš širdies teka į visą kūną: visus organus ir audinius. Audiniuose arterijos suskyla į kapiliarus. Kapiliarai – tai labai siauros kraujagyslės, per kurias raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) vos pralenda. Kapiliaruose ir vyksta deguonies ir kitų maisto medžiagų iš kraujo perdavimas audiniams ir paėmimas iš audinių medžiagų apykaitos produktų (šlakų). Joks žmogaus organas ar audinys negali funkcionuoti be pastovios kraujotakos. Smegenų neuronai sustojus kraujotakai žūna po  5 minučių ir įvyksta insultas, žmogų paralyžiuoja. Inkstai ir kepenys, nutrūkus kraujotakai, išbūna gyvi pusę valandos. Jų, o taip pat ir širdies, gyvybingumą galima prailginti juos stipriai atšaldžius. Tai įgalina atlikti šių organų persodinimą. Iš kapiliarų kraujas susirenka į venas ir jomis grįžta į širdį. Širdis atlieka pastoviai veikiančio siurblio vaidmenį, varinėjančio kraują po visą kūną. Taigi, visas kūnas yra didžiulis stambių ir ypač smulkių kraujagyslių tinklas.
          Arterijas dažniausiai pakenkia aterosklerozė. Dėl riebalų, ypač cholesterolio atsidėjimo į arterijų vidinį sluoksnį, jos pradeda siaurėti. Į susiaurėjusias vietas dar papildomai nusėda kalcio druskos, kraujagyslės sukietėja. Susiaurėjus joms iki kritinės ribos, jų spindis užsikemša sukrešėjusiu krauju ir toje zonoje, kurią maitina ši arterija, kraujotaka nutrūksta. Pavyzdžiui, staiga užakus kirkšnies srityje šlaunies arterijai, koja gali žūti per kelias valandas, jei nebus skubiai atstatyta kraujotaka: chirurgiškai išvalyta ar kitaip pataisyta arterija. Lėtai, pamažu siaurėjant arterijai, per jos šonines, šalutines šakas vystosi kraujo aptekėjimo pagalbiniai keliai ir tada, užakus arterijai, žmogus gali tiktai jausti kraujotakos stygių eidamas: po tam tikro atstumo vis turi sustoti pailsėti, po to vėl gali eiti. Ryškiai sulėtėjus kraujotakai, galūnės pradeda gangrenuoti, atsiranda pastovūs skausmai ir apmiršta, pamėlsta, o vėliau ir pajuoduoja pirštai ar net didelė rankų ar kojų dalis. Susiaurėjus širdies arterijoms, atsiranda skausmai krūtinėje, ar net įvyksta širdies infarktas. Į galvą kraujas teka keturiomis magistralinėmis kaklo arterijomis. Susiaurėjus vienai ar kelioms arterijoms iš karto, smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju, atsiranda įvairūs simptomai, rodantys nepakankamą smegenų kraujotaką. Užakus magistralinėms smegenų arterijoms, gali įvykti insultas: žmogų gali paralyžiuoti. Aterosklerozinius arterijų susiaurėjimus šiuo metu kraujagyslių chirurgai gali išvalyti arba arterijas gali pakeisti poodine vena, ar dirbtine arterija. Svarbu, kad ligonis laiku kreiptųsi į gydytoją. Tai ypač aktualu esant magistralinių kaklo arterijų susiaurėjimams, nes įvykus jų užsikimšimui ir įvykus insultui, dalis smegenų žūna, žmogų paralyžiuoja ir, netgi atstačius kraujotaką per užakusią arteriją, smegenys nebeatsistato, žmogus išlieka paralyžiuotas. Todėl ligoniai su tokiais simptomais, kaip: galvos svaigimu, lygsvaros sutrikimu, įvairiais regos sutrikimais, ypač jeigu aptemsta viena akis ir nusilpsta ar nutirpsta priešinga kūno pusė, trumpalaikiu pusės kūno paralyžiumi ar tik vienos kojos ar rankos nusilpimu ar užtirpimu, privalo būti ištirti dvigubu arterijų skenavimu, kad nebūtų pražiopsotas gręsiantis insultas, kurio būtų buvę galima išvengti, jeigu besiruošiančią užakti kaklo arteriją būtų pataisęs kraujagyslių chirurgas.
         Kaklo arterijos neturi šakų, todėl esant per dideliam jų ilgiui, gali persilenkti. Užsilenkus arterijai, kaip ir bet kuriam kitam vamzdeliui, per ją sunkiai beprateka kraujas. Atsiranda simptomai, būdingi smegenų kraujotakos nepakankamumui. Kaklo arterijų kilpos ir perlinkimai gali būti įgimti, ar atsirasti su amžiumi, ilgėjant arterijai ir trumpėjant senatvėje kaklui. Dvi iš kaklo arterijų (slankstelinės) eina stubure. Todėl pas vyresnius žmones, atsiradus stuburo deformacijoms (taip vadinamai osteochondrozei), stuburo išaugos gali jas užspausti. Visi šie arterijų pakenkimai yra chirurgiškai pataisomi.
          Smegenų kraujotakos nepakankamumas ar sutrikimai gali būti ir pas vaikus, kadangi kaklo arterijose neretai būna įgimti kraujagyslių defektai (vystymosi anomalijos). Kai kurios iš jų gana lengvai pataisomos, o kai kurių neįmanoma chirurgiškai pataisyti (pavyzdžiui iš viso neišsivysčius arterijai, kai jos aplamai nėra). Tokie vaikai turi įvairius smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus: pradedant nuo galvos svaigimo, sąmonės praradimų, galvos skausmo, protinio atsilikimo, iki paralyžių. Vienas ankstyviausių simptomų, rodančių nepakankamą kraujotaką smegenų kamiene, yra vestibulinių smegenų branduolių disfunkcija: šiuos vaikus pykina, jie vemia važiuojant automobiliu, negali suptis sūpuoklėse, suktis karuselėse. Esant smegenų kraujotakos nepakankamumo įtarimui, tokius vaikus reikėtų ištirti ultragarsiniais kraujotakos tyrimo metodais.
           Esant kojų arterijų susiaurėjimams ar užakimams, pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę. Jei laiku negydoma ar neoperuojama, tai atsiranda pastovūs ligotos kojos skausmai ir ramybėje, ypač naktį, o dar vėliau prasideda ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas teisingas gydymas, o kartais būna būtina ir operacija. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai nugangrenuoti, nes tada belieka ją tik amputuoti.
           Išsivysčiusiose šalyse dažniausiai atliekama arterijų operacija yra miego arterijos endarterektomija (jos aterosklerozinio susiaurėjimo pašalinimas). Ši operacija apsaugo nuo insulto, jei buvo laiku diagnozuota dvigubu arterijų skenavimu, kad miego arterija ruošiasi užakti. Jeigu nediagnozuojamas kritinis miego arterijos susiaurėjimas, tai jai užakus įvyksta išeminis smegenų insultas ir žmogų paralyžiuoja. Antra pagal dažnumą arterinė operacija išsivysčiusiose šalyse yra pilvo aortos  aneurizmos (išsiplėtimo, kuris plyšta ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą)  operacija. Tiesa, dabar jau didelę dalį aneurizmų galima išgydyti net neoperuojant, o per kirkšnio arteriją į aortos vidų įkišant dirbtinę kraujagyslę, kuri nebeleidžia aneurizmai suplyšti (aneurizmos stentavimas). Planiškai operuojant ar tik stentuojant pilvo aortos aneurizmą šių operacijų mirtingumas yra labai nedidelis ir pas gerus chirurgus neviršija 1 procento. Tuo tarpu jeigu pilvo aortos aneurizma plyšta ir ligonis nukraujuoja, tada mirtingumas svyruoja tarp 50-80 procentų ir jis priklauso ne nuo chirurgo ar operacijos, o nuo nukraujavimo laipsnio. Todėl labai svarbu yra laiku diagnozuoti pilvo aortos aneurizmą. Ją labai lengvai galima diagnozuoti echoskopu ar dvigubu arterijų skenavimu. Labai gaila, bet Lietuvoje planinių, neplyšusių pilvo aortos aneurizmų operacijų vis dar yra labai mažai, nes jos neišaiškinamos kol dar nesuplyšo. Tiktai aneurizmai plyšus ir ligoniui labai nukraujavus, skubos tvarka ligonis pristatomas į ligoninę ir operuojamas praktiškai mirštantis žmogus. Todėl praktiškai visi, sulaukę 60 metų, turėtų profilaktiškai pasitikrinti ar pas juos nesivysto pilvo aortos aneurizma. Jeigu jos nerandama, tada užtenka periodiškai tikrintis kas 5 metai. Jeigu randama pilvo aortos aneurizma, diametre mažesnė negu 5 cm, tada reikia tikrintis echoskopu kas pusę metų ir jai pasiekus 5 cm ribą ji turi būti operuojama ar stentuojama, priklausomai nuo anatominių sąlygų ir ligonio sveikatos būklės. Lietuvoje dar labai mažai išaiškinama pilvo aortos aneurizmų iki joms suplyštant, nors jas diagnozuoti tikrai nėra sudėtinga: esant didelei aortos aneurizmai netgi matosi kaip pulsuoja pilvas, paprasčiausiai ranka čiuopiasi pulsuojantis " guzas " pilve. Netgi pats ligonis jaučia pulsuojantį darinį pilve. Tik bėda ta, kad šeimos gydytojai retai kada palpuoja (čiupinėja) pilvą, nes kitaip negalima paaiškinti to fakto, kad tiek daug žmonių atvežami į ligoninę su jau plyšusia pilvo aortos aneurizma, nukraujavę į pilvą, kur gali sutilpti visas žmogaus kraujas. Todėl šiuos ligonius išgelbėti retai bepavyksta: viskas priklauso nuo to, kiek tas ligonis nukraujavo ir kaip ilgai truko tas laiko periodas, kada ligonis buvo su žemu kraujospūdžiu. Esant kraujospūdžiui žemiau 60 mm Hg, nustoja veikti inkstai, kepenys, iškyla smegenų žūties pavojus. Be to, gelbstint tokį nukraujavusį ligonį, tenka ne tik operuoti kritinėje situacijoje, bet ir perpilti labai didelius kiekius svetimo kraujo. Kartais praktiškai pakeičiamas beveik visas ligonio kraujas. Operacija yra labai sudėtinga ir kraujinga. Mirštamumas siekia 80 procentų. Tikrai labai didelis skaičius žmonių žūna nuo aneurizmos plyšimo ir staigaus nukraujavimo į pilvą. Kadangi šia liga serga ir nuo jos miršta pagyvenę žmonės, tai mirties liudijime paprasčiausiai įrašoma kad mirė nuo ūmaus širdies nepakankamumo ar infarkto, nes dabar skrodimai atliekami labai retai. Keista, kad dabar, kai kiekvienoje poliklinikoje ir pas daugumą šeimos gydytojų yra echoskopai, neišaiškinami šie ligoniai, nes pilvo aortos aneurizma, kaip liga, yra dažnai sutinkama ir ji puikiausiai matoma echoskopu. Angiochirurgas ją nesunkiai gali diagnozuoti paprasčiausiai pačiupinėjęs pilvą arba dvigubu arterijų skenavimu. Šių operacijų Lietuvoje vis dar atliekama labai mažai. Pagyvenę žmonės turėtų pasitikrinti savo poliklinikoje, atliekant pilvo echoskopiją, arba pasikonsultuoti su angiochirurgu ar pas juos nėra  pilvo aortos aneurizmos ir būtinai pasitikrinti savo kaklo arterijas (maitinančias smegenis miego ir slankstelines arterijas), nes šie susirgimai būna be simptomų, kol neįvyksta katastrofa, o tada jau dažnai nieko nebegalima padaryti, kad išgelbėti ligoniui gyvybę, ar ligonį jau suparalyžiuoja.
           Jei ligonis praranda daug svorio ir jį kamuoja skausmai po valgio, tai yra didelė tikimybė, kad pas jį yra užakę ar susiaurėję žarnyno ir kitus vidurius maitinančios arterijos. Tai taip pat nesudėtinga diagnozuoti ir atstatyti normalią šių arterijų kraujotaką. Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti ir atsistato normalus jų svoris. Šia tema svetainėje yra  medicininis straipsnis: Lėtinės žarnyno išemijos chirurginis gydymas. Norintiems plačiau susipažinti su šia patologija, ypač gydytojams, patarčiau jį perskaityti.
           Smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimai ar užakimai sukelia daug įvairių simptomų. Grėsmingiausias iš jų yra paralyžius, kai pilnai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė, ar net tik ranka ar koja, ar veidas, sutrikusi kalba, ar buvo trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jeigu kartu buvo dar ir priešingos pusės rankos ar veido, rečiau kojos, nutirpimas ar nusilpimas, tai yra labai didelė tikimybė, kad ligoniui greit įvyks insultas su paralyžiumi. Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui. Tai, angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, gali lengvai diagnozuoti ir, atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją), ligonis išgelbėjamas nuo insulto ir gali toliau ramiai gyventi, nebijodamas insulto. Be to, tokiems ligoniams pilnai ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos ir, esant reikalui, profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, ligonis yra pastoviai sekamas angiochirurgo ir, kaip taisyklė, šie ligoniai nebeturi ne tik insulto pavojaus, bet ir išvaduojami nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų.
           Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams, persilenkimams ar įgimtoms anomalijoms yra: galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, gali "suktis” aplink ligonį kambarys, ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, mirgėjimas ar net  aptemimas akyse, dvejinimasis, galvos skausmas. Tokiems ligoniams dažnai neteisingai nustatoma migrenos diagnozė, kurios gydymas aišku būna neefektyvus. Galvos skausmus dėl nepakankamos smegenų kraujotakos panaikina smegenų kraujotakos korekcija. Esu išoperavęs labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos ir dabar jie yra visiškai sveiki.
           Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais jie net alpsta (praranda sąmonę dėl per mažos smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu ar supantis sūpuoklėse, ar karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai būna sutrikęs jų miegas, padidintas nervingumas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema. Slankstelinės arterijos dažnai būna su įgimtomis anomalijomis: gali iš viso nebūti vienos iš slankstelinių arterijų, arba ji būti nepilnai išsivysčiusi, siaurutė, gali atsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne normaliame aukštyje, o vienu, ar keliais slanksteliais aukščiau (tokiu atveju ji būna prispausta prie stuburo su prieš stuburą esančiais raumenimis ir dėl to ji labai spazmuoja), gali būti persmaugta su simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų. Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai sąlygoja smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus pas vaikus ir paauglius. Daugumą iš jų galima nesunkiai koreguoti ir tada ligonis tampa visiškai sveikas. Nediagnozavus ir nekoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų, ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nepilnaverčiu, kenčiančiu nuo smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
 
 
2. Arterijų ligos: kada kreiptis į kraujagyslių chirurgą
 

Dažniausiai į angiochirurgą ligoniai kreipiasi dėl kojų arterijų susiaurėjimų ir užakimų, nes juos tai daryti priverčia protarpinis šlubčiojimas (einant pradeda skaudėti blauzdos raumenis, tada tenka sustoti ir pastovėti, po to vėl gali paeiti maždaug tokį patį atstumą, po to vėl reikia stovėti). Kai tas atstumas yra mažesnis negu 100 metrų, tada jau reikia ligonį operuoti. Jeigu ligonis dirba tokį darbą kur reikia daug vaikščioti, tada jį reikia operuoti ir kai ši distancija būna ilgesnė. Be to, operacijos tikslingumą kiekvienu atveju nustato kraujagyslių chirurgas, nes operacijos tikslingumas priklauso ir nuo to, kokios yra pas ligonį sąlygos operacijai: ar geros arterijos žemiau užakimo vietos, ar yra tinkama poodinė vena užakusios arterijos pakeitimui, ar nėra aterosklerozinis procesas arterijose labai išplitęs, kokia yra bendra ligonio būklė ir operacijos apimtis, ar ligoniui ši operacija nėra rizikinga. Taigi, esant protarpinio šlubčiojimo simptomams, patartina pasitarti su angiochirurgu tiek dėl operacijos tikslingumo, tiek ir dėl gydymo vaistais, nes laikantis gydytojo nurodymų ir vartojant vaistus, kartais galima labai ilgai gyventi be operacijos arba jos visai išvengti. Reikia pasakyti, kad skausmai blauzdose einant būna tiek dėl blauzdos, tiek dėl šlaunies, tiek ir dėl klubinių arterijų esančių dubenyje, ar net pilvo aortos (pagrindinės viso kūno arterijos) užakimo. Esant užakusiai pilvo aortai ar klubinėms (ypač vidinėms) arterijoms, vyrams būna impotencija (erekcija negali įvykti, nes nebepriteka pakankamai kraujo į varpą, arba ji pradingsta lytinio akto metu, nes kraujas tada nuteka į sėdmenų raumenis, varpai kraujotakos nebeužtenka). Dažnai pas šiuos ligonius  einant būna skausmai sėdmenyse, kurie pastovėjus praeina, o vėl einant pasikartoja (taip vadinamas sėdmeninis protarpinis šlubčiojimas). Atstačius užakusias arterijas, atsistato normali erekcija ir lytinis gyvenimas. Protarpinis šlubčiojimas būna kai kraujotaka kojose ramybėje pakankama, o einant, padidėjus jos poreikiui, jos nebeužtenka. Kai kraujotakos lygis pasidaro toks mažas, kad nebeaprūpina audinių deguonimi ir ramybėje, tada prasideda pastovūs kojų skausmai ir ramybėje, netgi gulint. Ligoniai sėdi nuleidę kojas per naktį kad mažiau skaudėtų, nes taip priteka daugiau kraujo į kojas. Prasidėjus skausmams ramybėje, būtina nedelsiant kreiptis į angiochirurgą pagalbos, nes tuojau pat prasideda kojos gangrena. Jeigu koja dar nenugangrenavo, dažniausiai galima atstatyti į ją kraujotaką ir ligonis gali vėl normaliai vaikščioti ir nejaučia jokių skausmų. Jeigu operacija daroma jau esant kojos gangrenai, tai atstačius kraujotaką, vis tiek reikia amputuoti nebegyvą kojos dalį, priklausomai nuo to, kiek nugangrenavo. Antra: operuojant ligonį su gangrena -  daug didesnis supūliavimo pavojus, ypač jeigu tenka įdėti dirbtinę kraujagyslę, o jeigu ši supūliuoja, ja tenka šalinti ir koją amputuoti paprastai gana aukštai. Jeigu supūliuoja pilvo aortos protezas, jį pašalinus tenka amputuoti abi kojas ties kirkšnimis ir daug ligonių miršta dėl didelės operacijos  apimties. Todėl, jeigu pas jus yra panašių į aprašytus simptomų, geriau pasikonsultuokite su angiochirurgu. Kojų arterijų ligas praktiškai neįmanoma pražiopsoti ar užleisti, nes simptomai ligonį priverčia laiku kreiptis pagalbos į gydytoją. Aišku, tikslią diagnozę ir optimalų gydymą geriausiai jums nustatys kraujagyslių chirurgas. Beveik visais šiais atvejais arterijų užakimo priežastis yra aterosklerozė, o aterosklerozė yra generalizuotas procesas ir vyksta visose organizmo arterijose. Todėl, jeigu pas jus yra kojų arterijų problemos, tai didelė tikimybė kad jūs turite susiaurėjimų ir kaklo arterijose ir jums gręsia insultas. Todėl patarčiau būtinai pasitikrinti savo kaklo arterijas, ar nėra jose kritinių susiaurėjimų. Tas pats patartina ir ligoniams persirgusiems miokardo infarktą, bei operuotiems dėl širdies arterijų užakimų ar susiaurėjimų ar tik žinantiems, kad pas juos yra širdies vainikinių arterijų susiaurėjimai. Nes kaklo arterijų susiaurėjimų (ypač miego) ligonis dažniausiai visai nejaučia ir arterijai visai užakus, jį staiga paralyžiuoja, prieš tai nebuvus jokių perspėjančių simptomų.

Rankose arterijos užanka rečiau, dažniausiai ties išėjimu iš krūtinės, (poraktikaulinės arterijos). Jai užakus, ligoniui dirbant rankomis ta ranka, kurios arterija užakusi, greičiau pavargsta o pailsėjus vėl galima su ja dirbti . Dažnai būna kartu ir galvos svaigimas, nes tada ranka kraujotaką gauna iš slankstelinės arterijos (joje pasikeičia kraujotakos kryptis į atvirkščią, ranka maitinama krauju smegenų kamieno kraujotakos sąskaita).  

         Kiek rečiau yra pažeidžiamos žarnyno arterijos. Tada ligonis pradeda jausti skausmus pilve pavalgęs. Galiausiai skausmai po valgio būna  labai stiprūs ir ligonis stengiasi labai mažai, po truputį valgyti ir pradeda liesėti. Kartais ligonis svėręs virš 100 kg sulysta iki 50 kg ir daugiau. Bet tai jau galutinė stadija, nereikia ligos iki jos užleisti. Diagnozuoti žarnyno arterijų užakimus yra nesunku tiek pagal simptomus, tiek ultragarsu, tiek atlikus angiografinį šių arterijų ištyrimą. Operacijos yra labai efektyvios, atstatoma normali žarnyno kraujotaka ir ligonis vėl normaliai valgo ir atgauna normalų svorį, o dažniausiai net priauga žymų viršsvorį, kas aišku yra negerai, nes skatina aterosklerozės progresavimą (plačiau: Lėtinės žarnyno išemijos chirurginis gydymas. Atsisiųsti PDF bylą).
 
 
3. Smegenų insultas ir kaip jo išvengti
 

 

Smegenų insultas būna dviejų rūšių: hemoraginis ir išeminis. Hemoraginis insultas – tai kraujo išsiliejimas į smegenis. Šie insultai sudaro tik apie 10 procentų visų insultų. 90 procentų insultų būna išeminiai: tai yra smegenų žūtis dėl to, kad nutrūksta, arba labai kritiškai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis.

Insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Pirmą kartą susirgus insultu, mirštamumas siekia 30 procentų. Iš likusių gyvų ligonių pusė lieka invalidais, dažnai prikaustytais prie lovos visam likusiam gyvenimui. Antrą kartą susirgus insultu, mirštamumas siekia 50 procentų, likusieji gyvi beveik visi lieka invalidais. Invalidizuoti (paralyžiuoti) žmonės po persirgto insulto sudaro dižiausią ilgalaikį nedarbingumą (invalidumą) turinčių žmonių dalį lyginant su kitomis ligomis ir yra pati didžiausia socialinė našta valstybei. Juos reikia ne tik gydyti, išlaikyti, bet dar ir skirti lėšas ir darbo jėgą jų priežiūrai, nes dauguma jų nebegali savęs apsitarnauti. Tuo tarpu jeigu ligonis būtų buvęs laiku išoperuotas, jam ne tik nereikėtų skirti didelių lėšų priežiūrai, bet jis būtų likęs ir darbingas ir išsilaikytų save ir dar mokėtų mokesčius valstybei, jeigu jis dar yra darbingo amžiaus. Tai ypač pasakytina apie jaunus žmones su įgimtomis slankstelinių arterijų anomalijomis. Vietoje valstybės išlaikomų ligotų ar invalidizuotų ligonių jie būtų darbingi ir aktyviai prisidedantys prie valstybės išlaikymo. Gaila, kad Lietuvoje šitos problemos nesupranta ne tik valdžios pareigūnai, bet ir dauguma medikų, nors visame pasaulyje tai labai aiškiai suvokiama ir skelbiamos konkrečios finansinės išlaidos, reikalingos šiems invalidams išlaikyti. Taip pat pasaulyje labai aiškiai yra suvokiama chirurginės smegenis maitinančių arterijų korekcijos svarba ir didžiulis ekonominis efektas, gaunamas chirurgiškai pataisant smegenis maitinančią arteriją ir neleidžiant įvykti insultui. Taigi, ypač svarbi yra insulto profilaktika.

Hemoraginio insulto profilaktika yra aukšto kraujospūdžio teisingas gydymas, nes būtent dėl padidinto kraujospūdžio ir įvyksta kraujo išsiliejimai į smegenis,  plyšus smegenų arterijai (jai neatlaikius aukšto arterinio kraujospūdžio). Yra ir kitų hemoraginio insulto priežasčių: tai įgimtos arterijų anomalijos: aneurizmos (arterijų išsiplėtimai ir sienelių išplonėjimas), arterijo – veninės nenormalios jungtys (malformacijos) ir kitos retesnės priežastys.  

Kadangi didžiąją daugumą sudaro išeminiai smegenų insultai, tai šiame straipsnyje bus aptartos jų priežastys ir kaip išvengti išeminio insulto. Apie trečdalis išeminių insultų yra kardioembolinės kilmės: tai yra insultas įvyksta todėl, kad su kraujo srove iš širdies atnešamas į smegenis kraujo krešulys ir jis užkemša didesnę ar mažesnę smegenų arteriją (priklausomai nuo krešulio dydžio, užkemšama atitinkamo dydžio arterija ir nuo to priklauso insulto dydis, tai yra žuvusių smegenų apimtis ir atitinkamai simptomatika, arba kitaip tariant paralyžiaus dydis). Širdyje krešuliai susidaro esant prieširdžių virpėjimui, reumatinėms širdies ydoms, protezuotiems širdies vožtuvams, persirgus miokardo infarktu, ypač jeigu susidaro širdies aneurizma. Visi šie ligoniai, kad išvengtų krešulių susidarymo širdyje, turi vartoti netiesioginio veikimo antikoaguliantus (vitamino K antagonistus), kurie sumažina kraujo krešėjimo lygį. Siekiama tokiais atvejais, kad  kraujo krešėjimas būtų sumažintas 2-3 kartus (rodiklis TNS (INR) turi būti 2,0 – 3,0 ribose). Vartojant šiuos vaistus, iš kurių populiariausias yra Warfarinas (Orfarinas), reikia periodiškai tikrintis kraujo krešėjimą (TNS rodiklį).

Dažniausia smegenų išeminio insulto priežastis yra aterosklerozė ( kraujagyslių kalkėjimas ir siaurėjimas bei užakimas dėl padidinto cholesterolio kiekio, amžiaus, rūkimo ir kitų priežasčių ). Ateroskleroze daugiau serga vyrai negu moterys. Tai lemia hormonai ir tai, kad daugiau rūko vyrai negu moterys. Aterosklerozė apie 80 procentų atvejų pakenkia stambiąsias magistralines smegenų arterijas kakle, taigi daugumoje atvejų išeminio insulto galima išvengti, jeigu bus laiku nustatyta, kad yra kritiškai susiaurėjusi smegenis maitinanti arterija kakle ir ji bus chirurgiškai pataisyta. Dažniausiai arterija tiesiog išvaloma, pašalinama iš jos aterosklerozinė plokštė. Kartais ji išplatinama su to paties ligonio iš poodžio paimtos venos lopinėliu, arba labai retai tenka arteriją platinti su dirbtine kraujagysle, arba vietoj užakusios arterijos įsiūti dirbtinę arteriją, nes dažniausiai vietoj užakusios arterijos įsiūnama to paties ligonio poodinė vena, paimta iš kojos poodžio. Šiuo metu kraujagyslių chirurgija yra labai moderni ir beveik visais atvejais galima ligonį išgelbėti nuo išeminio insulto, jeigu laiku nustatoma, kad yra kritinis arterijos susiaurėjimas. Jeigu arterija užanka ir įvyksta insultas, tai tada dažniausiai ligoniui jau nebegalima atstatyti užakusios arterijos, o ir nebėra prasmės, nes ta dalis smegenų, kurią maitino ši arterija, jau būna žuvusi, o kaip žinote, žuvę neuronai (smegenys) nebeatsistato.  

Tam kad išvengti insulto, kiekvienas žmogus, kuriam yra virš 50 metų, turėtų pasitikrinti savo magistralines smegenų arterijas ultragarsiniais tyrimo metodais, geriausiai – dvigubu arterijų skenavimu. Jeigu jos normalios, galima tikrintis antrą kartą po 5 metų. Esant jų susiaurėjimui, nors ir nekritiniam, magistralines smegenų arterijas reikia tikrintis kartą per metus, arba kaip pataria šiuos susiaurėjimus nustatęs gydytojas. Jeigu arterijų susiaurėjimai yra kritiniai, ligonis turi būti nedelsiant operuojamas, tokiu būdu užbėgant už akių insultui. Ypač didelė tikimybė, kad bus susiaurėję magistralinės smegenų arterijos, yra pas ligonius, kuriems yra susiaurėję, ar užakę, ar operuotos kojų arterijos, ligoniams persirgusiems miokardo infarktu, tiems, kuriems yra nustatytas širdies arterijų susiaurėjimas, ligoniams sergantiems cukralige. Šiems ligoniams būtinai reikia pasitikrinti savo magistralines kaklo arterijas. Tokiu būdu daugelis jų išvengs insulto, nes bus laiku išaiškintos susiaurėję kaklo arterijos ir jos bus išoperuotos. Ligoniai jau persirgę išeminį insultą , jeigu jie dar nėra beviltiškai invalidizuoti, taip pat privalo būtinai pasitikrinti savo magistralines smegenų arterijas. Tokiems ligoniams dažnai būna viena iš magistralinių arterijų jau užakusi, tačiau yra labai didelė tikimybė, kad iš likusių trijų magistralinių kaklo arterijų viena, ar net visos, yra kritiškai susiaurėję ir jam gręsia antras, o gal net ir paskutinis insultas. Tokiais atvejais, išaiškinus ir chirurgiškai koregavus susiaurėjusią vieną ar kelias arterijas, galima ligonį apsaugoti nuo pakartotino insulto. Paprastai tokie ligoniai toliau jau yra kraujagyslių chirurgo prižiūrimi ir laiku koreguojami atsirandantys arterijų susiaurėjimai ir, kaip taisyklė, šie ligoniai yra saugūs nuo insulto.

 
 
4. Gresiančio insulto požymiai: arba kada reikia kreiptis pas kraujagyslių chirurgą
 
 

Įvykus smegenų insultui, smegenys žūna ir šie pakitimai yra nebegrįžtami, todėl žmogus, priklausomai nuo žuvusių smegenų apimties, lieka daugiau ar mažiau invalidizuotas, arba net miršta. Pirmą kartą įvykus insultui,  miršta 30 procentų ligonių, o 50 procentų ligonių lieka invalidais. Įvykus antram insultui, miršta kas antras ligonis. Todėl labai svarbu yra užkirsti kelią insultui kol jis dar neįvyko, o tai šiandien yra įmanoma, nes galima išaiškinti magistralinių kaklo arterijų susiaurėjimus ultragarsiniais arterijų tyrimais ir laiku juos išoperuoti, tokiu būdu užkertant kelią insultui. Jeigu ligonis profilaktiškai pasitikrins savo kaklo arterijas ultragarsu: dvigubu arterijų skenavimu, jis galės būti ramus kad jam insultas neįvyks, arba bus išoperuotas ir toliau sekamas kraujagyslių chirurgo, kas užtikrina, kad jam netikėtai neužaks magistralinė kaklo arterija ir jo neištiks insultas.

Pusės veido ir tos pačios pusės rankos aptirpimas ar nusilpimas, arba  visos kūno pusės aptirpimas ar nusilpimas rodo gręsiantį insultą miego arterijos aprūpinamame didžiajame smegenų pusrutulyje. Insulto pranašu miego arterijos baseine dar gali būti ir trumpalaikis apakimas viena akimi arba tik kalbos sutrikimas. Šie požymiai, kaip taisyklė, rodo esant kritinį vidinės miego arterijos (aprūpinančios krauju didįjį smegenų pusrutulį) susiaurėjimą. Laiku  jį diagnozavus, ir ligoniui išvalius šią arteriją, insulto pavojaus nebelieka ir žmogus gali ramiai toliau gyventi. Ypač reikia skubiai kreiptis pas kraujagyslių chirurgą, jeigu šie požymiai kartojasi. Tai rodo, kad netrukus įvyks rimtas insultas, kuris gali būti mirtinas ar labai suparalyžiuoti žmogų. Dažniausiai insultai miego arterijos baseine įvyksta staiga, prieš tai nebuvus jokių simptomų. Žmogus gali visiškai nieko blogo nejausti, nors jo miego arterija gali būti dėl aterosklerozės kritiškai susiaurėjusi. Todėl 50-ties metų ir vyresni žmonės turėtų profilaktiškai pasitikrinti kaklo arterijas, nes būtent jose ir būna 80 procentų atvejų susiaurėjimai. Šie susiaurėjimai yra nesunkiai išvalomi chirurgiškai. Ypač didelė miego arterijų kritinių susiaurėjimų tikimybė yra pas ligonius, kurie turi kojų arterijų susiaurėjimus, širdies arterijų susiaurėjimus, persirgusius miokardo infarktą, kuriems yra operuotos širdies vainikinės arterijos, sergančius cukralige.

Slankstelinių arterijų susiaurėjimai sukelia galvos svaigimą, lygsvaros sutrikimą, pykinimą, galvos skausmą, ūžimą, ūžimą ar cypimą ausyse, klausos blogėjimą iki visiško apkurtimo, gali dvejintis ar lietis vaizdas, mirgėti akyse, aptemti akyse, ar regėjimą užtraukti „rūkas". Esant slankstelinių arterijų persilenkimams dėl jų ilgio pertekliaus, labai charakteringi būna stipraus galvos svaigimo epizodai, kai viskas sukasi ratu, arba siūbuoja žemė po kojomis, viskas verčiasi vertikalioje ar horizontalioje plokštumoje, labai pykina. Kartais ligoniai vemia ištisas paras, praranda lygsvarą, negali paeiti. Užmerkus akis palengvėja, o atsimerkus vėl viskas sukasi, pykina. Kartais sutrinka orientacija, ar ligoniui iš atminties iškrenta ištisas laiko tarpas, kuris gali būti trumpas, arba tęstis valandomis, ar net paromis. Kartais ligoniai dėl lygsvaros praradimo staiga parpuola ant žemės turėdami pilną sąmonę, nors būna ir sąmonės praradimo epizodų, kartais net ilgai užtrunkančių. Šie ligoniai linkę alpti. Reikia pabrėžti, kad jeigu gydytojai nenustato kitos sąmonės praradimo priežasties, tai ja, kaip taisyklė, būna slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumas, sukeliantis trumpalaikį gilų smegenų kamieno kraujotakos sutrikimą. Aplamai ligoniai su slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumu turi blogą atmintį, greit išsenka dirbdami protinį darbą, jiems sunku ilgai išlaikyti dėmesį, susikoncentruoti. Jie nepakelia tvankių patalpų, karščio, deguonies trūkumo, supimo. Kaip taisyklė, dėl blogo smegenų kamieno aprūpinimo krauju, kur randasi smegenų budrumo centras, vegetaciniai centrai, šie ligoniai būna jautrūs, nervingi, jiems būna sutrikęs miegas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema. Charakteringa, kad daugumą jų pykina važiuojant automobiliu, ypač vaikystėje, esant įgimtoms slankstelinių arterijų anomalijoms. Slankstelinių arterijų, priešingai nei miego arterijų, susirgimų būna visose amžiaus grupėse, netgi vaikystėje, kadangi jas paliečia ne tik aterosklerozė, bet būna ir įvairios jų įgimtos anomalijos (nenormalumai). 

Kadangi Lietuvoje dar labai mažai gydytojų žino, kad slankstelinių arterijų ligos pasireiškia ne tik insultu, bet ir aukščiau išvardinta simptomatika, esant jų lengvesnio laipsnio ir ypač lėtiniam nepakankamumui, tai dažniausiai šiems ligoniams rašomos tokios diagnozės kaip, Menjero liga, migrena, epilepsija (esant sąmonės praradimams), vegetodistonija, nerimo sutrikimas ir t.t., kai kurie net nukreipiami psichiatro gydymui, rašomos įvairiausios neurologinės diagnozės. Tai, kad gydytojai, tame tarpe ir neurologai, nemoka diagnozuoti slankstelinių arterijų ligų, galima įsitikinti vien tik panaršius internete. Begalėje forumų interneto naršytojai skundžiasi kad negali rasti priežasties, kodėl jiems svaigsta galva, ar ūžia ausyse: vienoje ar abiejose, nors būna konsultavęsi su keletu gydytojų. Šiems ligoniams, kuriems svaigsta galva, ūžia ausyse, ar yra kitų aukščiau išvardintų slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumo simptomų patarčiau kreiptis į mane. Jums tikrai bus nustatyta tiksli diagnozė ir daugumą jūsų galima pilnai išgydyti.

Stuburo osteochondrozė (kremzlinių stuburo tarpslankstelinių diskų sudilimas) taip pat sukelia slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikimus dėl to, kad jos spaudžiamos stubure slankstelių ataugomis ar dėl stuburo deformacijų. Taip pat dažnos slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikimo priežastys yra jų persilenkimai dėl ilgio pertekliaus, kurie gali pasireikšti jau vaikystėje. Įvykus insultui slankstelinių arterijų aprūpinamoje smegenų teritorijoje, gali būti vienos kūno pusės  paralyžius, arba net visų keturių galūnių paralyžius. Dažnai sutrinka kalba, ligonis nerišliai kalba lyg būtų girtas, liežuvis jo neklauso arba visai gali nekalbėti. Taip pat gali būti sutrikęs rijimas ir ligonis negali praryti maisto, springsta. Gali būti labai ryškus lygsvaros sutrikimas, kad ligonis negali paeiti, net pastovėti. Įvykus insultui smegenų kamiene, kaip taisyklė, pagyjimo ar pagerėjimo tikimybė yra labai nedidelė, todėl labai svarbu diagnozuoti ir chirurgiškai koreguoti slankstelinių arterijų susiaurėjimus dar prieš joms užankant, kol būna aukščiau išvardinti simptomai, dar be paralyžių, rodantys slankstelinių arterijų susiaurėjimą, ar net vienos iš jų užakimą. Reikia turėti omenyje, kad pas kas dešimtą žmogų viena iš slankstelinių arterijų, dažniausiai dešinė, būna neišsivysčiusi nuo gimimo, siaurutė ir per ją prateka tik labai mažas kraujo kiekis. Esant vienintelės normalios slankstelinės arterijos susiaurėjimams dėl aterosklerozės, perlinkimo, ar suspaudimo stubure dėl osteochondrozės, atsiradus stuburo deformacijoms ir ataugoms, būna labai išreikšta simptomatika ir didelis pavojus, jai užakus, įvykti išeminiam insultui smegenų kamiene. Todėl ligoniai, turintys aukščiau išvardintus simptomus, turėtų kreiptis į angiochirurgą, kad jis ištirtų jų smegenis aprūpinančias arterijas ultragarsu. Radus šių arterijų pakitimus, ligoniai gali būti  gydomi vaistais arba operuojami, priklausomai nuo simptomų intensyvumo, nuo arterijų pakenkimo tipo ir  laipsnio ir ypač - nuo gręsiančio insulto tikimybės. 

 
 
5. Venų ligos
 
 

Dažniausiai sergama kojų venų susirgimais, kadangi kraujo sugrįžimas iš kojų į širdį yra labai  sudėtingas ir sunkus. Tam, kad kraujas galėtų grįžti į širdį, turi būti normalus giliųjų venų spindis ir normalūs jų vožtuvai. Tada einant, kojų raumenys, ritmiškai suspausdami giliąsias venas, pamažu varo kraują aukštyn širdies link, o vožtuvai neleidžia kraujui vėl nutekėti žemyn. Sergant kojų giliųjų  venų uždegimu ar tromboze, jose susidaro krešuliai ir užkemša giliąsias venas. Todėl koja ištinsta, įgyja violetinę ar mėlyną spalvą, raumenys pasidaro kieti, pritvinkę kraujo. Ūmiame periode krešulius galima ištirpinti vaistais, tada venų spindis atsistato, tačiau vožtuvų nebelieka, nes jie lieka prilipę prie venų sienelių ir surandėja. Tada, einant raumenys pumpuoja kraują į viršų, bet didžioji jo dalis vėl nugarma žemyn, nes nebėra kas jį sulaiko (nebėra vožtuvų). Dėl to koja tinsta, ypač ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus, labai padidėja veninis slėgis blauzdose. Šio slėgio nebeatlaiko jungiančiųjų venų (jungiančių paviršines kojų venas su giliosiomis)  vožtuvai, jungiančios venos išsiplečia ir pradeda leisti kraują atvirkščia kryptimi: iš giliųjų venų į poodines venas. Dėl to išsiplečia paviršinės venos. O tai dar labiau padidina veninio kraujo užsistovėjimą kojoje. Kojos odoje stovi veninis, be deguonies ir maisto medžiagų, kraujas, todėl oda pradeda mėlynuoti, vėliau ruduoti, galiausiai pajuoduoja, o dar vėliau oda visai žūna ir atsiranda opos. Šiuos ligonius yra gana sudėtinga tirti ir gydyti. Būtina ištirti giliųjų venų būklę, jų vožtuvų būklę. Dažniausiai jiems tenka daryti venografiją (kontrastinį venų tyrimą: išgauti venų vaizdą). Gana gerai venas galima ištirti ir ultragarsu, jeigu tyrėjas gerai moka ir supranta visus aukščiau minėtus procesus, vykstančius kojoje. Paprastas paviršinių venų išsiplėtimas, kai giliosios venos yra normalios, nėra toks piktybiškas, nes kraujas per giliąsias venas raumenimis pumpuojamas normaliai, tik dalis jo grįžta per paviršines venas atgal į poodį, nes būna nesandarūs tik paviršinių venų vožtuvai. Esant labai užleistam poodžio venų išsiplėtimui, taip pat gali labai užsistovėti kraujas kojose ir taip pat jose gali pasidaryti žaizdos, ypač kai tampa nesandarūs jungiančiųjų venų vožtuvai ir kraujas einant pradedamas pumpuoti iš giliųjų venų į paviršines, o iš jų negali nutekėti į viršų, nes jų pačių vožtuvai taip pat būna nesandarūs. Paviršinių venų išsiplėtimas labai efektyviai gydomas chirurgiškai ir po operacijos ligonis tampa visiškai sveiku ir su normalia venine kojų kraujotaka. Tik nederėtų leisti venoms labai išsiplėsti, nes, kaip jau minėjau, tada prisideda ir jungiančiųjų venų problemos, operacijos apimtis žymiai padidėja, pooperaciniai rezultatai gali būti blogesni. Kuo daugiau išsiplėtusių venų, tuo daugiau reikia atlikti pjūvių operacijos metu. Taigi, norint kuo geresnio kosmetinio efekto, reikia kuo anksčiau šalinti išsiplėtusias poodžio venas. Šalinant išsiplėtusias venas, svarbiausia yra nepalikti nepašalintos šių venų išsiplėtimo priežasties: didžiosios ir mažosios poodžio venų kamienų žiočių nesandarių vožtuvų, išsiplėtusių jungiančiųjų venų su nesandariais vožtuvais. Jei bus palikta bent viena iš šių priežasčių, poodžio venos vėl išsiplės. Taip dažniausiai atsitinka kai jas operuoja bendri chirurgai, kurie nelabai gerai žino aukščiau minėtus venų išsiplėtimo mechanizmus, bei nesinaudoja šiuolaikiniais ultragarsiniais venų tyrimo metodais. Teisingai atlikus operaciją, venų pakartotino išsiplėtimo neturi būti.

   Reikia pasakyti, kad dabar jau plačiai naudojami modernūs išsiplėtusių poodžio venų šalinimo būdai naudojant lazerines ir radiodažnumines (termines) technologijas. Tačiau jie tinka tik esant nedidelio laipsnio ir nekomplikuotiems poodžio venų išsiplėtimams. Šie metodai netinka esant poodžio venų išsiplėtimui dėl nesandarių jungiančiųjų venų vožtuvų bei esant giliųjų kojos venų susirgimams.

Esant giliųjų venų problemoms šiuos ligonius turėtų tirti ir operuoti tik kraujagyslių chirurgai, nes šiais atvejais būtinas ultragarsinis ir venografinis veninės kraujotakos ištyrimas. Be to ir operacijos šiais atvejais būna daug sudėtingesnės ir rezultatai nebūna tokie geri, kaip prie paprasto poodžio venų išsiplėtimo. Kartais tenka perpjauti visą blauzdos odą išilgai ir atsluoksniavus ją kartu su plėve, supančia raumenis, visiškai likviduoti visas jungiančiąsias venas (atskirti giliąsias venas nuo paviršinių, kad kraujas neplūstų iš giliųjų venų į paviršines, esant giliųjų venų vožtuvų nesandarumui).  

Jeigu ligonis dėl įvairių priežasčių negali ar nenori operuotis, tai šiek tiek padeda elastinės kompresinės kojinės. Jeigu venos nežymiai išsiplėtę, reikia nešioti 2-ros kompresinės klasės kojines, o jei labai išsiplėtę, 3-čios kompresinės klasės kojines. Jos parduodamos ortopedinėse vaistinėse. Čia jums išmatuos jūsų kojas ir parinks tinkamą dydį. Patogiausia yra dėvėti elastines pėdkelnes, nes kojinės turi tendenciją smukti.
 
 
6. Ultragarsiniai kraujotakos tyrimai
 

Ultragarsas medicinoje naudojamas labai plačiai. Viena iš sričių, kur jis bene plačiausiai taikomas medicinoje, yra vidaus organų, audinių, tame tarpe ir kraujagyslių vizualizacija, dar kitaip vadinama echoskopija (kadangi audinius mes matome atsispindėjusių ultragarso bangų dėka). Įvairūs audiniai yra skirtingai pralaidūs ultragarsui bei skirtingai jį atspindi. Šiuolaikiniais moderniais echoskopais galima matyti dvimatį ir net trimatį (pvz. vaisiaus vaizdą gimdoje) vaizdą. Šis straipsnelis skirtas aprašyti ką galima ištirti ultragarso pagalba kraujagyslių chirurgijos srityje.

Ultragarso pagalba galima matyti pačias kraujagysles: arterijas ir venas, matyti jų sienelių pokyčius (pvz. aterosklerozines plokšteles) kraujagyslių spindį, įšmatuoti jo diametrą, nustatyti ar spindyje teka skystas normalus kraujas, ar jame yra susidaręs krešulys ir netgi kaip seniai  šis krešulys yra susidaręs. Pritaikius Doplerio dėsnį atsispindėjusiam ultragarsui, kuris nusako, kad atsispindėjusio ultragarso bangos ilgio pokytis yra tiesiog proporcingas judančio objekto greičiui (šiuo atveju eritrocitų judėjimo greičiui, kitaip tariant kraujotakos greičiui), galima matuoti kraujotakos greitį kraujagyslėse. Toks tyrimas, kai tiriama ir kraujagyslės sienelės struktūra, kraujagyslės spindžio būsena ir tiriamas kraujotakos greitis ir kryptis vadinamas dvigubu kraujagyslių skenavimu. Be to doplerio principas leidžia monitoriaus  ekrane spalvotai koduoti kraujotakos greitį ir kryptį, todėl ekrane mes arterijas matome raudonas, o venas – mėlynas, nes jomis kraujas teka priešinga kryptimi, negu šalia esančia arterija. Toks kraujotakos tyrimas, kai kraujotaka kraujagyslėse matoma spalvotai, be to dar spalva keičia spektrą priklausomai nuo kraujotakos greičio ir pagal spalvą galima įvertinti kraujotakos greitį, vadinamas spalviniu dopleriniu tyrimu. Be to, kraujotakos greitį ir netgi jos pobūdį: pvz. turbulentiška, su sūkuriais (kokia būna už kraujagyslės susiaurėjimo) galima labai tiksliai įvertinti pagal doplerinio ultragarso  pokyčio spektrinę analizę, kurią atlieka kompiuteris ir pateikia ekrane kaip kraujotakos kreivės spektrą. Kraujotakos greitį galima tiksliai sumatuoti centimetrais per sekundę. Viską: kraujagyslės nespalvotą ar spalvotą vaizdą, kraujotakos greičio kreivę galima užregistruoti kompiuterio atmintyje iš kur galima perkelti į bet kokią skaitmeninę laikmeną, nusiųsti internetu ar atspausdinti ant popieriaus. Suprantama, kad visas šis ultragarsinis tyrimas yra paremtas ne tik modernia ultragarsine aparatūra, bet ir galinga kompiuterine technika, bei sudėtinga programine įranga. Tam, kad kokybiškai ištirti kraujagyslių būklę, jų kraujotakos sutrikimus dvigubu skenavimu, visų pirma reikia būti gerai įvaldžiusiam šį gana sudėtingą tyrimo metodą, gerai žinoti kraujagyslių anatomiją (išsidėstymą kūne), gerai žinoti kiekvienos kraujagyslės normalios kraujotakos pobūdį ir greitį, nes kraujotaka įvairiose kraujagyslėse normoje  yra labai skirtinga, išmanyti ką reiškia kraujotakos pagreitėjimas ar sulėtėjimas konkrečioje kraujagyslės vietoje. Pavyzdžiui, esant arterijos susiaurėjimui, ties susiaurėjimu kraujotaka bus tuo greitesnė, kuo didesnio laipsnio yra susiaurėjimas, o prieš susiaurėjimą ir už susiaurėjimo, ji bus sulėtėjusi proporcingai susiaurėjimo laipsniui, bet jos kreivė bus visiškai skirtinga prieš susiaurėjimą ir už susiaurėjimo. Tai leidžia diagnozuoti įvairias kraujagyslių ligas. Svarbu, kad tyrėjas jas gerai išmanytų ir žinotų kokie kraujotakos pokyčiai joms yra būdingi. Geriausiai gali ištirti kraujagysles dvigubu skenavimu būtent pats kraujagyslių chirurgas, kadangi jis geriausiai žino kaip tos kraujagyslės atrodo natūraliai operacijos metu, žino jų ligas, anomalijas, visus nenormalumų variantus. Kitaip sakant, žino ko ieškoti pas ligonį. Be to jis dar ir iš savo patyrimo, kaip tyrėjo ir kaip chirurgo, geriausiai gali įvertinti esamus kraujagyslių pokyčius ir nuspręsti ar ligoniui reikalinga operacija, ar tik medikamentinis gydymas. Aš asmeniškai niekada nepasitikiu kitų tyrėjų išvadomis, nes labai jau dažnai jos būna neteisingos, ar netikslios. Tam, kad galėtum ligoniui siūlyti operacinį gydymą, turi būti visiškai įsitikinęs diagnozės teisingumu ir tuo, kad ligonis po operacijos bus sveikas arba jausis žymiai geriau. Tie tyrėjai, kurie tik tiria ultragarsu, įskaitant ir neurologus, ir neoperuojančius smegenis maitinančių arterijų kraujagyslių chirurgus, jie neturi galimybės tobulėti, pasitikrinti savo tyrimų teisingumą, nes jie nemato galutinio rezultato: tai kas randama operacijos metu ir kaip ligonis jaučiasi po operacijos. Todėl jų tyrimų išvados dažnai būna netikslios. Kas liečia slankstelinių arterijų ultragarsinius tyrimus, manau kad Lietuvoje kokybiškai ištirti apart manęs nesugeba niekas , nes Lietuvoje  aš vienintelis operuoju visas žinomas ir pasaulyje operuojamas slankstelinių arterijų ligas. Kadangi ši kraujagyslių chirurgijos sritis yra dar besivystanti imant netgi pasauliniu mastu, tai suprantama, kad tie, kurie jos neišmano Lietuvoje, žiūri į slankstelinių arterijų operacijas įtariai, o dažniausiai netgi stengiasi visaip trukdyti.

Tyrimo ir diagnozės tikslumas, apart tyrėjo patirties ir sugebėjimų, dar labai priklauso nuo aparato, kuriuo tiriama galimybių. Vis dar yra aparatų gebančių generuoti tik juodai baltą vaizdą, neturinčių doplerinio tyrimo galimybių, ar gebančių matuoti kraujotaką tik sustabdžius (užšaldžius) vaizdą. Tokiais aparatais neįmanoma tiksliai išmatuoti kraujotakos greičio, nes negalima tuo pačiu metu ir matyti vaizdą ir girdėti bei matuoti kraujotaką ir matyti kraujotakos kreivę. Be to, priklausomai nuo aparato kainos, priklauso ir jo pateikiamas vaizdo aiškumas (skiriamoji geba), bei gylis kuriame dar aiškiai matosi kraujagyslės. Naujausios kartos dvigubo skenavimo aparatai (tuo pačiu ir echoskopai) jau yra HD (High Definition), didelės raiškos aparatai, kuriais galima gerai matyti ir įvertinti arterijų ir venų sienelių pokyčius: pvz. aterosklerozinės plokštelės struktūrą: ar gali ji būti embolinių insultų į smegenis priežastimi, ar venos sienelė normali, ar ji sustorėjusi po buvusio venos uždegimo ar trombozės ir t.t.

        Dvigubo skenavimo pagalba galima nustatyti visas kraujagyslių ligas: užakimus, susiaurėjimus, išsiplėtimus (aneurizmas), kilpas, perlinkimus, išorinius arterijų perspaudimus, įgimtas arterijų anomalijas. Daugeliu atveju dvigubas kraujagyslių  skenavimas turi netgi pranašumų prieš angiografinį arterijų ir venų tyrimą, nes įgalina matyti ne tik jas, bet ir aplinkinius audinius ir darinius, pvz., kas spaudžia arteriją, kur slankstelinė arterija įlenda į stuburą, ko nesimato angiogramose. Be to kraujagyslę galima apžiūrėti įvairiais rakursais, įvairiose plokštumose ir pjūviuose. Dar vienas labai svarbus šio tyrimo privalumas yra tai, kad jis neturi jokios rizikos ir žalos organizmui ir jį galima kartoti kada nori ir kiek nori kartų.

 
7. Galvos svaigimas
 

Šį straipsnelį mane paskatino parašyti tai, kad labai daug žmonių kenčia nuo galvos svaigimo ir labai daug jų negauna ne tik reikalingo gydymo, bet ir atsakymo, kokia yra jų galvos svaigimo priežastis. Tai labai akivaizdu panaršius internete, kur daugybėje forumų ir klubų bei svetainių ligoniai tiesiog maldauja patarti jiems ką daryti su tuo galvos svaigimu, nes gydytojai nenustato priežasties, o ir daugeliui gydytojų šie ligoniai yra tikras siaubas, nes jie jiems negali ne tik padėti, bet ir nustatyti kodėl su jais taip darosi. Gydytojai šių ligonių vengia, stengiasi atsikratyti jais, nes, pasak jų, daugeliu atvejų svaigimas yra neišgydomas ir apsiriboja geriausiu atveju vaisto Betaserk skyrimu ir patarimais ko vengti ir kaip gyventi, kad tas svaigimas nebūtų toks varginantis ir, neduok dieve, griūdamas nesusilaužytum rankos ar kojos, ar neprasiskeltum galvos.

Galvos svaigimas yra gana dažnas simptomas ir jį gali sukelti įvairios  priežastys. Pirmiausia reikia išskirti du svaigimo pojūčius arba tipus: 1 – vertigo tipo svaigimą, kada atrodo kad „ viskas sukasi aplink horizontalioje ar vertikalioje plokštumoje, arba tik yra pojūtis, kad žemė banguoja arba slysta iš po kojų „ , ar supimo jausmas. Šie pojūčiai yra paprastai lydimi pykinimo ar net vėmimo ir lygsvaros sutrikimo. Paprastai šis svaigimas yra lydimas taip vadinamo nistagmo (akių obuolių trūkčiojančių judesių horizontalia ar rečiau - vertikalia kryptimi); 2 – svaigimas,  kuris jaučiamas kaip silpnumas, jausmas kad tuoj apalpsi, kartais iš tikrųjų prarandama sąmonė, apalpstama (gilaus smegenų kamieno kraujotakos nepakankamumo metu apalpimas gali būti net su kamieniniais traukuliais, raukų atsipalaidavimu: pasišlapinimu ir pasituštinimu), pritemimas akyse (angliškai šis svaigimo tipas vadinamas dizziness). Vertigo tipo svaigimas būdingas vestibuliniam sindromui ir jo priežastimi gali būti tiek paties vestibulinio aparato ligos (Menjero liga, vidinės ausies labirinto otolitai, vidinės ausies uždegimas ir kt.), tiek ir pačių smegenų vestibulinių branduolių sutrikusi veikla. Vestibulinio aparato (vidinės ausies ligas) paprastai gydo LOR (Ausų, Nosies, Gerklės) gydytojai, rečiau neurologai. Todėl pirmiausia pas juos ir reikia kreiptis dėl šio tipo svaigimo. Antra, ir žymiai dažnesnė, vertigo priežastis yra pačių vestibulinių branduolių nenormali veikla (disfunkcija), kurią gali sukelti keletas priežasčių: kraujotakos stygius (pati dažniausia priežastis), įvairūs smegenų susirgimai: uždegiminiai, degeneraciniai procesai, augliai ir t.t. Todėl dėl centrinės (smegenų) kilmės  vertigo tipo svaigimo taip pat pirmiausia reikia kreiptis į neurologus, kad jie nustatytų diagnozę. Pirmiausia remiamasi ligonio skundais ir esama objektyvia simptomatika. Tačiau dabartinė medicina įgalina ištirti tiek smegenų kraujotakos būklę (dvigubas arterijų skenavimas, angiografinis smegenis maitinančių arterijų ištyrimas, magneto-rezonansinė ir kompiuterinė tomografinė angiografija, smegenų kraujotakos tyrimai radioaktyviais izotopais), tiek ir pačių  smegenų susirgimus (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonanso tyrimas ir kiti: laboratoriniai kraujo, smegenų skysčio tyrimai ir t.t.).

Turiu perspėti ligonius kad nesiveržtų darytis kompiuterinę smegenų tomografiją be ypatingo reikalo, nes tai žalingas smegenims tyrimas, kurio metu smegenys gauna didelę rentgeno apšvitą. Deja šiuo metu daugelis ligonių prašosi atlikti kompiuterinę galvos tomografiją esant paprasčiausiam galvos skausmui ar svaigimui. Kaip rodo mano patirtis, visi mano konsultuojami ir operuojami ligoniai ateina konsultuotis jau pasidarę kompiuterinę galvos tomografiją ir jos išvada visada būna: smegenys normalios.

Kadangi dažniausia vestibulinio (vertigo) tipo galvos svaigimo priežastimi būna kraujotakos stygius vertebrobaziliniame smegenų baseine (smegenų kamiene), kurį aprūpina krauju slankstelinės arterijos, tai būtina ištirti šių arterijų kraujotaką ir būklę. Deja, šias arterijas kokybiškai ištirti dvigubu skenavimu ir įvertinti jų kraujotaką bei nukrypimus nuo normos Lietuvoje nelabai kas sugeba. Vien angiografinio vaizdo įvertinti slankstelinių arterijų būklei, jų patologijai, o tuo labiau jų kraujotakai neužtenka. Turiu pasakyti kad aš, apart dvigubo arterijų skenavimo, slankstelinių arterijų kraujotakai tirti papildomai dar būtinai naudoju pastovios bangos doplerinę flaumetriją, kurios duomenys žymiai papildo dvigubo arterijų skenavimo duomenis, nes ji pateikia realią, tikrą, kompiuterio neapdorotą kraujotaką (teoriškai girdimas kiekvienas lekiantis eritrocitas, tiek, kiek pajėgia suvokti ausis), girdima reali kraujo tėkmė, visi jos nukrypimai nuo normos, turbulencija (srovės sūkuriavimas ir t.t.), geriau diagnozuojamos įvairios slankstelinių arterijų anomalijos. Aišku, tam, kad sugebėti diagnozuoti slankstelinių arterijų ligas ir sėkmingai jas gydyti, reikia ne tik mokėti tirti jas dvigubu skenavimu ir doplerine flaumetrija, bet ir turėti didžiulę asmeninę patirtį gydant šiuos ligonius. Tik tada, kada esi išoperavęs kelis tūkstančius ligonių su šių arterijų ligomis, gali žinoti kurie simptomai gali būti ir yra dėl rastos slankstelinės arterijos ligos ar nenormalios kraujotakos ir kurie yra dėl kitų priežasčių. Būtina sukaupti didelę asmeninę patirtį pačiam tiriant ligonius prieš operaciją ir būtinai ištiriant juos po operacijos, išsiaiškinant ar tikrai dingo buvę prieš operaciją simptomai, kad konsultuodamas galėtum nuspręsti ar siūlyti ligoniui operacinį gydymą, ar tikrai ligonis po šios operacijos bus sveikas. Be to, turi žinoti ar tikrai gerai buvo atlikta operacija, nes jeigu ligonis blogai jaučiasi po operacijos, tai gali būti ir taip, kad operacija buvo nekokybiška, slankstelinės arterijos korekcija bloga ir jos kraujotaka po operacijos dar blogesnė negu buvo prieš operaciją, o gal net visai užsiūta arterija ją siūvant, ką ne kartą man teko stebėti ir peroperuoti ligonius, operuotus mažiau patyrusių chirurgų. Todėl renkantis chirurgą, kuriam patikėsite savo sveikatą, o gal net gyvybę, reikia gerai pagalvoti. Geriausia išeitis šioje situacijoje, tai susirinkti informaciją kaip jaučiasi to chirurgo operuoti ligoniai, kokie jo operacijų rezultatai, kiek jis yra atlikęs tokių operacijų.

Jeigu Jums gydytojai nesuranda vertigo tipo svaigimo priežasties, patarčiau atvykti konsultacijai pas mane, nes tokiais atvejais beveik visada priežastis būna slankstelinių arterijų ligos: dažniausiai tai būna slankstelinių arterijų kilpos ir persilenkimai, įvairios įgimtos jų anomalijos. Beje, šie slankstelinių arterijų nenormalumai būna ir pas vaikus, paauglius ir jaunus žmones. Kaip tik šie slankstelinių arterijų  nenormalumai, kaip taisyklė, ir būna jaunų žmonių galvos svaigimo priežastimi. Daugumoje atvejų šiuos ligonius galima išgydyti operuojant ir koreguojant esamą slankstelinės arterijos patologiją.

Dizziness tipo arba bendras galvos svaigimas, kaip taisyklė, ir būna beveik išimtinai dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo. Pas ligonius, turinčius slankstelinių arterijų įgimtas anomalijas ar kilpas bei užsilenkimus, būna tiek vertigo, tiek ir dizziness tipo galvos svaigimai. Vertigo tipo galvos svaigimas būna dėl vestibulinių branduolių smegenų kamiene nepakankamos kraujotakos. Šie branduoliai yra patys jautriausi kraujotakos stygiui, todėl pats pirmas smegenų kamieno nepakankamos kraujotakos simptomas ir yra daugiau ar mažiau išreikštas vestibulinis sindromas su vertigo tipo galvos svaigimu. Ypač jautrūs kraujotakos stygiui vestibuliniai branduoliai yra pas mažus vaikus. Todėl, jeigu vaiką pykina ir jis vemia važiuojant automobiliu, sūpantis sūpuoklėse, ar jis nepakelia sukimosi karuselėje, tai beveik tikrai jis turi ką nors iš įgimtų slankstelinių arterijų anomalijų ir jo smegenų kamieno kraujotaka yra nepakankama. Lengvas vertigo komponentas visada yra ir prie dizziness tipo galvos  svaigimo, nes dizziness yra būdingas pastoviam, ilgalaikiam, apimančiam daug didesnę smegenų teritoriją (visą smegenų kamieną ar net visas smegenis) kraujotakos stygiui. Todėl šis svaigimo tipas būdingas esant pastoviam ir gana išreikštam kraujotakos stygiui smegenyse. Tai gali būti tiek dėl įgimtų slankstelinių arterijų anomalijų (pvz. vienos slankstelinės arterijos aplamai nėra nuo gimimo, ar ji siaurutė, neišsivysčiusi, o kita turi kokią nors kitą anomaliją: užsilenkimą, persmaugimą su simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų dėl neteisingo įėjimo į stuburą, ar pačių raumenų anomalijų kakle), tiek dėl slankstelinių bei miego arterijų susiaurėjimų ar užakimų aterosklerozės pasekoje . Todėl šis svaigimo tipas dažniau sutinkamas pas vyresnio amžiaus žmones, nors būna, kaip jau minėjau, ir pas jaunus žmones. Jeigu žmogus alpinėja be aiškios priežasties, blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kur mažai deguonies, reiškia pas jį yra pastoviai nepakankama, paribinė smegenų kraujotaka, kuri pablogėjus išoriniams faktoriams (pvz. sumažėjus deguonies kiekiui ore tvankioje patalpoje ir tuo pačiu kraujo įsotinimui deguonimi) darosi jau nebepakankama užtikrinti net minimalų smegenų funkcionavimą ir tokiam žmogui išsijungia sąmonė (apalpsta). Apalpimas visada yra dėl smegenų kamieno nepakankamos kraujotakos, tik priežasčių jam gali būti įvairių: dažniausiai tai slankstelinių arterijų ligos, tačiau gali būti ir širdies ritmo sutrikimai, širdies silpnumas dėl jos įvairių ligų, staigus kraujagyslių tonuso atsipalaidavimas dėl emocinių sukrėtimų ir tada kraujas nugarma į kojas, o galvai kraujotakos nebeužtenka, mažakraujystė ir t.t.

Kaip rodo mano patirtis, dauguma ligonių, turinčių slankstelinių arterijų problemas, labai dažnai būna įsitikinę kad tai yra dėl širdies problemų ir ieško priežasčių savo negalavimams išsiaiškinti būtent pas kardiologus. Daugeliui jų būna atliktos netgi koronarografijos (širdies arterijų angiografinis tyrimas) , tačiau kardiologai pas juos nieko blogo neranda. O pas kardiologus jie kreipiasi todėl, kad pas šiuos ligonius, esant pastoviam ir ilgalaikiam kraujotakos stygiui vertebrobaziliniame baseine, visada būna vegetacinių centrų disfunkcija ir antrinė vegetodistonija, kuri apart kitų simptomų pasireiškia ir širdies plakimų priepuoliais, širdies permušimais, skausmais širdies plote. Todėl ligoniai galvoja, kad visų jų negalavimų priežastis yra nesveika širdis. Neurologai gi šiems ligoniams rašo tokias diagnozes kaip: somatoforminė autonominė disfunkcija, nerimo sindromas (nes ligonis iš tikrųjų bijo kad neapalptų viešo renginio metu, arba jam daužosi širdis kai reikia viešai pasisakyti ir t.t.), psichogeninis svaigimas, neaiškios kilmės sinkopės (apalpimai) ir kitas, kurios iš esmės nieko nepasako, o tuo labiau nenurodo ligonio svaigimo ar kitų simptomų priežasties. Kiek pas mane atėjo ligonių su diagnoze „neaiškios kilmės sinkopės", visiems buvo rastos rimtos problemos su slankstelinėmis arterijomis, dažniausiai jų kilpos ir anomalijos ir visi jie po operacijos yra sveiki. Ligoniai su nepakankama slankstelinių arterijų kraujotaka būna jautrūs, nervingi, juos kamuoja nemiga, jie negali susikaupti ilgesniam protiniam darbui, nes prastai maitinamos smegenys greit pavargsta , jų atmintis būna bloga. Vaikai paprastai blogai mokosi, o jeigu mokosi gerai, tai jiems reikia daug didesnių pastangų, negu vaikams su normalia smegenų kraujotaka. Kai kurie iš jų iš viso nepajėgūs mokytis ir neįgyja jokios specialybės. Taigi, iš esmės suluošinamas jų gyvenimas, jie pasmerkti varganam gyvenimui, nors daugumą jų galima išgydyti, jeigu tik jiems nustatoma tikroji jų negalavimų priežastis ir jie operuojami. Deja, daugumą (praktiškai visus) slankstelinių arterijų nenormalumus galima išgydyti tik chirurginiu būdu, todėl nereikia pasiduoti iliuzijoms, kad tabletė atlenks užsilenkusią arteriją ar ištaisys kokią nors kitą anomaliją. Taip prarandamas tik brangus laikas ir labai daug mano operuotų ligonių po operacijos gailisi, kad tiek daug gyvenimo prarado (ne džiaugėsi gyvenimu, o kankinosi) iki operacijos, kai pajunta savijautos ir gyvenimo kokybės skirtumą prieš ir po operacijos.

Reikia pasakyti, kad daugumai šių ligonių taip pat būna ir galvos skausmai. Jeigu kraujotakos stygius yra dėl slankstelinių arterijų ligų, tai skauda dažniausiai pakaušinę galvos dalį, nors neretai būna ir difuziniai visos galvos skausmai. Daliai ligonių galvos skausmas yra vyraujantis simptomas, šalia kurio būna ir nežymūs kiti vertebrobazilinio kraujotakos nepakankamumo simptomai: mirgėjimas akyse, akipločio susiaurėjimas, pykinimas (ką neurologai vadina migrenos aura) o patį galvos skausmą – migrena. Migrena, tai išgalvotas terminas, kad būtų ką pasakyti ligoniui, kuriam būna intensyvūs galvos skausmų priepuoliai ir gydytojas nežino kodėl jam skauda galvą. Tada ir parašoma ši nieko nereiškianti diagnozė. Deja neturiu laiko ir galimybių ištirti visus sergančius migrena, tačiau kiek ligonių atėjo pas mane su šia diagnoze, visiems jiems radau konkrečias slankstelinių arterijų kraujotakos stygiaus priežastis ir visi jie po operacijos yra sveiki ir pamiršo žodį migrena. Dažniausios tokių intensyvių galvos skausmų priežastys yra įgimtos slankstelinių arterijų anomalijos: dažniausiai kai jos būna kieno nors spaudžiamos ir pačios slankstelinės arterijos tokiais atvejais tampa labai dirglios ir spazmuojančios (kas labai aiškiai stebima operuojant šiuos ligonius). Slankstelinių arterijų (abiejų ar vienos) užspazmavimas ir didelis smegenų kraujotakos stygius ir sukelia tokius intensyvius galvos skausmus, o migrenos aura vadinami simptomai tai ir yra patys tikriausi slankstelinių arterijų kraujotakos  nepakankamumo simptomai.

Galvos ūžimas, arba ūžimas, cypimas ar spengimas ausyse, ar vienoje iš jų, taip pat yra dažniausiai dėl slankstelinių arterijų kraujotakos stygiaus. Kartais ūžia, cypia ar spengia tik viena ausis. Ji vėliau pradeda kursti, kartais ligonis visai apkursta. Daug tokių ligonių man atsiunčia LOR gydytojai ir otoneurologai. Kaip taisyklė, tokiais atvejais randu tos pusės neišsivysčiusią, siaurutę, hypoplastišką slankstelinę arteriją. Dažnai būna, kad ir priešingos pusės slankstelinė arterija būna su problemomis. Ją koregavus, kartais ūžimas išnyksta arba bent jau nebedidėja ir ausis neapkursta.

Smegenys yra labai tobulas organas ir jos pačios sau reguliuojasi kraujotaką priklausomai nuo poreikio tuo konkrečiu momentu, jeigu magistralinės smegenis aprūpinančios arterijos (miego ir slankstelinės) yra normalios, be susiaurėjimų ar užakimų. Esant normalioms magistralinėms arterijoms smegenys turi didžiulį kraujotakos pasididinimo rezervą ir jos gali sau visada pasidaryti optimalią kraujotaką. Toks sveikas žmogus gerai jaučiasi netgi ekstremaliose sąlygose. Tačiau, jeigu yra didelis susiaurėjimas ar užakimas vienoje arba net keliose magistralinėse arterijose, tai smegenims net pilnai atidarius autoreguliaciją („pilnai atsukus reguliuojančius kranelius"), kraujotaka yra nepakankama. Tada smegenys turi sekantį mechanizmą – jos duoda komandą kelti arterinį kraujospūdį, kuris pravaro daugiau kraujo per susiaurėjusią arterijos vietą, kad užsitikrinti bent minimalią kraujotaką, kuri leistų joms funkcionuoti, o neuronams išgyventi. Todėl neretai ligoniai padidintu kraujospūdžiu kompensuoja kraujotakos stygių smegenyse. Ypač greitai smegenys didina kraujospūdį stingant kraujotakos smegenų kamiene, kur yra visi gyvybiniai centrai: širdies veiklos reguliacijos, kvėpavimo centras, sąmonė ir kiti. Todėl daug ligonių, kuriems yra padidintas kraujospūdis be aiškios priežąsties ir jeigu dar jie turi smegenų kamieno kraujotakos nepakankamumo simptomus, jų hipertonija yra dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo ir, normalizavus jų smegenų kraujotaką, po operacijos kraujospūdis irgi tampa normalus. Tokią hipertoniją aš vadinu cerebroišemine hipertonija, t.y. hipertonija dėl kraujotakos stygiaus smegenyse. Ir kol smegenims pavyksta padidintu kraujospūdžiu pakankamai aprūpinti savo kamieną kraujotaka, tol toks ligonis gali neblogai jaustis. Tik visa bėda, kad pati hipertonija labai kenkia širdžiai, kraujagyslėms, inkstams ir netgi pačių smegenų arterijoms didžiuosiuose pusrutuliuose, nes dažniausiai juose kraujotakos nestinga, nes miego arterijos dažniausiai pas šiuos ligonius būna normalios, todėl pačių smegenų smulkios arterijos stengiasi apriboti kraujotaką didžiuosiuose pusrutuliuose sutraukdamos savo raumenis, dėl ko jų sienelės storėja ir galiausiai net visai užanka, dėl ko įvyksta net smulkūs išeminiai insultai, vystosi hipertoninė smegenų encefalopatija. Visų šių organų ir kraujagyslių pakitimai priveda prie antrinių hipertonijos mechanizmų, kurie jau ir pašalinus pirmapradę priežastį (normalizavus smegenų kamieno kraujotaką) nebeleidžia kraujospūdžiui normalizuotis. Tai akivaizdu pagal operuotų ligonių rezultatus: jeigu pas ligonį hipertonijos stažas yra neilgas, keli metai, ir ji nėra labai didelė, tai toks padidintas kraujospūdis visada normalizuojasi. O jeigu hipertonijos stažas 10 ir daugiau metų ir jos kraujospūdžio skaičiai dideli, tai dažniausiai kraujospūdis kažkiek sumažėja arba bent jau nebebūna šokinėjantis, nebebūna hipertoninių krizių, tačiau tam tikras hipertonijos laipsnis išlieka.

Negaliu trumpame populiariame straipsnelyje labai išsiplėsti ir smulkiai aprašyti visus slankstelinių arterijų nepakankamos kraujotakos simptomus ir paaiškinti jų kilmę. Tam tikslui reikia parašyti išsamią knygą, kurią aš parašysiu kai nebegalėsiu operuoti ir turėsiu laisvo laiko, kurio dabar man taip stinga. Manau, kad per tą laiką medicina pažengs į priekį ir visa, apie ką aš čia rašiau nebebus taip nesuprantama neurologams ir šeimos daktarams, nors ir dabar yra nemažai neurologų ir šeimos gydytojų kurie gerai orientuojasi šiuose susirgimuose ir atsiunčia man ligonius jau su jų pačių tiksliai nustatyta, ar bent įtariama diagnoze, konsultacijai. Būtent šeimos gydytojai yra labiau išprusę šioje sudėtingoje smegenų kraujotakos sutrikimų srityje, lyginant su neurologais, ir pagrindinis srautas ligonių mano atliekamoms slankstelinių arterijų operacijoms yra būtent iš jų, kadangi jie  bendrauja su mano operuotais ligoniais, žino kokius jie turėjo simptomus prieš operaciją ir kaip jie jaučiasi po operacijos. Taigi, jie gana gerai orientuojasi šios gana plačiai paplitusios ligos diagnostikoje ir žino kaip galima šiems ligoniams padėti. Jų nebereikia įtikinėti slankstelinių arterijų operacinio gydymo efektyvumu, nes jie tai akivaizdžiai mato pas savo globojamus ligonius. Tuo tarpu neurologai mato tik blogus chirurginio gydymo rezultatus, nes ligonis kuris po operacijos yra sveikas pas neurologus nebevaikšto. Todėl daugumas neurologų yra susidarę neteisingą skeptišką nuomonę šių operacijų atžvilgiu.

         Mano patarimas ligoniams, kuriems nepasisekė ir jiems operacija nepadėjo: pirmiausia pasirodykite jus operavusiam chirurgui, visų pirma tam, kad jis žinotų jog jums operacija nedavė efekto; antra - būtent jis geriausiai gali nustatyti priežastį, kodėl pas jus nėra pagerėjimo (gal blogai atlikta operacija, gal apsiriko dėl diagnozės, ar operacijos tikslingumo). Būtina tiksliai ir pilnai ištirti operuotą arteriją, jeigu reikia netgi atliekant angiografinį tyrimą. Jeigu operuota arterija yra normali ir jos kraujotaka normali ir jūs vis tiek turite smegenų kraujotakos nepakankamumo  simptomus, tada būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu neurologu ar nėra pas jus susirgimo, kurio simptomai panašūs į smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Jeigu Jus operavo kitas kraujagyslių chirurgas, patarčiau pasikonsultuoti  ir su manimi, nes ne visi chirurgai turi drąsos prisipažinti ligoniui savo klaidas.





Naujienos
Kraujagyslių chirurgas
 
Konsultuoja, ištiria dvigubu skenavimu kraujagysles, gydo, kraujagyslių chirurgas habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Povilas Pauliukas. Konsultuojami ir operuojami ligoniai iš visos Lietuvos ir užsienio sergantys visais kraujagyslių susirgimais: arterijų, venų, taip pat ir su smegenų kraujotakos sutrikimais, nervų ir kraujagyslių pluoštų suspaudimo (tuneliniais sindromais).
plačiau
 
 
 
 
Šiandien
 : 
316
Šią savaitę
 : 
6213
Šį mėnesį
 : 
23935
Iš viso
 : 
3077401

© 2006-2018 IĮ J.Pauliuko šeimos klinika, Stoties g. 49-6, LT-35105 Panevėžys, i/k 148526616, PVM - nėra.
Teo tinklas Fax.: +370 45 508222, Bitės tinkle: +370 699 20039, info@pauliukoklinika.lt